Dalia Mikonytė ir Adomas Žudys
savi / svetimi : kaustika , 2017
Kuratorė – Laima Kreivytė
Fotografija yra priemonė, kuria labai lengva manipuliuoti, todėl nenaudojame šiuolaikinio jos išraiškos būdo (skaitmeninio atvaizdo), renkamės seniausią ir "tikriausią" jos pavidalą - analoginį kontaktinį atspaudą - fotogramą. Fotograma - fotografinio atspaudo gavimas nenaudojant foto kameros. Realiais daiktais paliestas fotografinis paviršius - tiksliausias, betarpiškas realybės užfiksavimas; sava, paliečiama, esanti arčiau kūno gyvenimo nuotrupa. Paneigiama kaip Turino drobulė (it. Sindone di Torino) ar tikėtina kaip katastrofų teorija (mat. catastrophe theory).
Mes atsitraukiame nuo realybės ir fotografinį paviršių liečiame kaustika. Fizikoje tai paviršius, kuriame dėl optinės sistemos aberacijų kertasi du gretimi iš vieno taško išėję ir sistemoje lūžę ar nuo jos atsispindėję šviesos spinduliai; medicinoje - chirurginė priemonė - audinių prideginimas specialiais elektros srove įkaitintais elektrodais ar net pačios prideginančios medžiagos. Mūsų kūriniuose šviesos koncentracija lūžta permatomame paviršiuje – vandenyje, stikle, skaidriame plastike ir išdegina savo pėdsaką sidabro druskose. Fotograminės kaustikos atspindi ir išlaužo mums reikšmingas istorines nuotrupas, ženklus, asmeninius ir bio/politinius artefaktus, kalbančius apie aktualią kiekvieno iš mūsų kasdienybę ir laikinas bei sunkiai apibrėžiamas jos ribas.
Skaitmeninė projekcija - atvirkščias analoginiam, iškreiptas veidrodinis realybės atspindys, dirbtinis atkartojimas - tarsi abstrakti prasmė ar signifikantas užmetamas ant konkretaus ir apibrėžto paviršiaus, formos. Mus domina ši futurizmo ir tradicionalizmo jungtis. Mūsų tikslas yra analogines technikos perkėlimas į skaitmeninę, skaitmeninio objekto performavimas į analoginę fotogramą ir grįžimas atgal; savos ir svetimų istorijų jungimas į nesibaigiantį, persipinantį, lūžtantį ir deginantį naratyvą.
Projektą iš dalies remia Lietuvos Kultūros Taryba.
//
own / other : caustics , 2017
Curator - Laima Kreivytė
Photography is a tool that is very easy to manipulate, so we do not use the modern way (digital image) of it, we choose the oldest and "real" form of it - the analog contact silver print - a photogram. Photogram – is a technique for getting a photographic print without using a camera. Photographic surface is touched with light or real objects – it is the most accurate, immediate recording of reality. It is inconvincible like the Turin chimney (it. Sindone di Torino) or plausible as a catastrophe theory.
We retreat from the reality and touch the photographic surface with the caustic. In optics - it is the envelope of light rays reflected. In medicine – it is a surgical tool - the burning of tissues with special electrically heated electrodes. In our work, the light concentration breaks up on a transparent surface - in water, in glass, in transparent plastic, and burns up its trace in silver salt photo paper.
savi / svetimi : kaustika , 2017
Kuratorė – Laima Kreivytė
Fotografija yra priemonė, kuria labai lengva manipuliuoti, todėl nenaudojame šiuolaikinio jos išraiškos būdo (skaitmeninio atvaizdo), renkamės seniausią ir "tikriausią" jos pavidalą - analoginį kontaktinį atspaudą - fotogramą. Fotograma - fotografinio atspaudo gavimas nenaudojant foto kameros. Realiais daiktais paliestas fotografinis paviršius - tiksliausias, betarpiškas realybės užfiksavimas; sava, paliečiama, esanti arčiau kūno gyvenimo nuotrupa. Paneigiama kaip Turino drobulė (it. Sindone di Torino) ar tikėtina kaip katastrofų teorija (mat. catastrophe theory).
Mes atsitraukiame nuo realybės ir fotografinį paviršių liečiame kaustika. Fizikoje tai paviršius, kuriame dėl optinės sistemos aberacijų kertasi du gretimi iš vieno taško išėję ir sistemoje lūžę ar nuo jos atsispindėję šviesos spinduliai; medicinoje - chirurginė priemonė - audinių prideginimas specialiais elektros srove įkaitintais elektrodais ar net pačios prideginančios medžiagos. Mūsų kūriniuose šviesos koncentracija lūžta permatomame paviršiuje – vandenyje, stikle, skaidriame plastike ir išdegina savo pėdsaką sidabro druskose. Fotograminės kaustikos atspindi ir išlaužo mums reikšmingas istorines nuotrupas, ženklus, asmeninius ir bio/politinius artefaktus, kalbančius apie aktualią kiekvieno iš mūsų kasdienybę ir laikinas bei sunkiai apibrėžiamas jos ribas.
Skaitmeninė projekcija - atvirkščias analoginiam, iškreiptas veidrodinis realybės atspindys, dirbtinis atkartojimas - tarsi abstrakti prasmė ar signifikantas užmetamas ant konkretaus ir apibrėžto paviršiaus, formos. Mus domina ši futurizmo ir tradicionalizmo jungtis. Mūsų tikslas yra analogines technikos perkėlimas į skaitmeninę, skaitmeninio objekto performavimas į analoginę fotogramą ir grįžimas atgal; savos ir svetimų istorijų jungimas į nesibaigiantį, persipinantį, lūžtantį ir deginantį naratyvą.
Projektą iš dalies remia Lietuvos Kultūros Taryba.
//
own / other : caustics , 2017
Curator - Laima Kreivytė
Photography is a tool that is very easy to manipulate, so we do not use the modern way (digital image) of it, we choose the oldest and "real" form of it - the analog contact silver print - a photogram. Photogram – is a technique for getting a photographic print without using a camera. Photographic surface is touched with light or real objects – it is the most accurate, immediate recording of reality. It is inconvincible like the Turin chimney (it. Sindone di Torino) or plausible as a catastrophe theory.
We retreat from the reality and touch the photographic surface with the caustic. In optics - it is the envelope of light rays reflected. In medicine – it is a surgical tool - the burning of tissues with special electrically heated electrodes. In our work, the light concentration breaks up on a transparent surface - in water, in glass, in transparent plastic, and burns up its trace in silver salt photo paper.
